Charlesas Michaelas – prancūzų ir kolumbiečių kilmės šefas, „Netflix“ šou „The Final Table“ žvaigždė, kuris treniravosi Oksfordo universitete. Jo ryškios idėjos ir aiški filosofija jau sužavėjo dešimtis tūkstančių žmonių visame pasaulyje.
Su Charlesu susipažinau dviejų moterų – dainininkės Ericos Jennings ir kino režisierės Linos Plioplytės – dėka. O visi jie kartu šiemet susitiko „Burning Man“ festivalyje Nevados dykumoje. Amerikoje, šiame interviu ir apskritai visur, kur Charlesas keliautų, jis kalba apie naujos kartos mitybą ir būtinybę keisti savo įpročius. Aš jo klausau įdėmiai ir jau dėlioju savo Naujųjų metų rezoliucijas.
„Nenoriu veltis į religiją, bet maistas yra šventa. Tai – gyvybės pagrindas. O nuoširdus to supratimas gali tapti esminiu varikliu klimato krizės pokyčiams.“
Charlesai, tu matai iš arti – kas išties šiuo metu vyksta maisto industrijoje?
Mano nuomone, svarbiausia yra tai, kad pagaliau pradedame suvokti klimato krizę ir tai, kad pagrindinė jos priežastis – maisto industrija, kalbant konkrečiau, gyvulininkystės pramonė. Mes tiesiogine to žodžio prasme industrializavome gamtą ir naikiname ekosistemas, kurios čia gyvavo tūkstančius metų iki mūsų.
Pastebiu, kad esame kelyje suvokimo link, jog apskritai daugybė mūsų problemų, su kuriomis susiduriame, yra susijusios su maisto vartojimo sąmoningumo trūkumu. Tačiau atsirado masinis supratimas, kad reikia didelių pokyčių, jei norime išlikti kaip rūšis. Deja, paprastų kelių nebeliko.
Tai kokia ta maisto ateitis? Kokie tie keliai?
Maistas yra labai plati tema. Ją galima gvildenti iš įvairių perspektyvų: skonio, kultūros, dizaino, ekologijos ir t. t. Mano nuomone, vienas geriausių sprendimų – stiprus mažų regeneracinių žemės ūkių palaikymas.
Taip pat labai svarbu viską, ką valgome, kvestionuoti. Kad esate veganai, dar nereiškia, jog gamtos atžvilgiu esate etiški. Pavyzdžiui, valgydami avokadą iš Čilės galite remti ūkius, kurie dėl didesnio pelno sausina šalies upes. O tai šiuo atveju netgi yra dar didesnė bėda, nes remdami tuos ūkius prisidedate prie ten gyvenančių žmonių teisės į natūralaus vandens šaltinius pažeidimo.
Taigi veganizmas nėra absoliutus sprendimas kalbant apie šviesią šios planetos ateitį. Tačiau aišku viena – tikrai visi be išimties turime sumažinti mėsos vartojimo kiekius. O valgyti mažiau mėsos tikrai gali kiekvienas.
Papasakok daugiau apie regeneracinius ūkius…
Tai lygiai toks pat ūkis, koks egzistavo prieš 100 metų: su vištomis, kurios minta kompostu, su galvijais, kurių išmatomis tręšiama žemė ir pan. Šiuo metu gyvybiškai būtina mažinti pramoninę maisto gamybą ir remti būtent tokius nedidelius ūkius.
Kaip dar galime prisidėti prie klimato kaitos problemos sprendimo?
Pirmiausia, klimato krizė – visos planetos problema, taigi priemonių turi imtis visi be išimties. Vienas iš problemos sprendimo būdų – gamtos integravimas mieste.
Auginame daugybę gėlių, kurios yra tik gražios. Tačiau kodėl tuose plotuose nėra sodinami ir puoselėjami maisto produktai – daržovės, uogos ir pan.?
Kiekvienas žalias plotas turėtų auginti tai, kas duoda vaisių. Ant kiekvieno stogo mieste turėtų būti po daržą. Kiekvienas namų ūkis turėtų užsiauginti bent dalį savo maisto raciono.
Išduok, kaip tu pats maitiniesi?
Laikausi „Planetary“ dietos. Ji sveika ir žmogaus organizmui, ir draugiška planetai. Raudona mėsa valgoma kartą per savaitę, per savaitę suvartojami 2–3 kiaušiniai, mažinami sūrio suvartojimo kiekiai ir pan.
Galima sakyti, kad 3–4 dienas per savaitę esu veganas, 2 dienas – vegetaras, o visavalgis esu vos kartą per savaitę. Tiesa, pasitaiko, kad mėsos tenka paragauti dažniau, tačiau pats jos neužsakinėju, dažniausiai paragauju iš savo draugų, kurie nebesuvalgo to, ką užsakė.
Kaip manai, ar augalinis maistas yra mitybos ateitis?
Tikrai taip. Tačiau dar svarbiau, kad tie augaliniai produktai būtų vietiniai. Kiekvienas turėtume labiau įsiklausyti į gamtos ritmus ir valgyti bent jau panašiai, kaip valgė mūsų protėviai.
Žinoma, neteigiu, kad turime atsisakyti importuotų produktų. Priešingai! Tačiau tegu jie mums atstoja delikatesus, kuriais išties yra mėgaujamasi.
O ką manai apie bent jau Vakaruose augančią netikros mėsos madą?
Tai yra puikus pereinamojo laikotarpio sprendimas, nes jis yra sveikesnis ir mums, ir gamtai. Be to, Amerikoje jis jau ir prieinamas. Tačiau kasdien netikros mėsos nevartočiau, nes bent jau kol kas joje per daug natrio. Kita vertus, apskritai jokių produktų nereikėtų vartoti kasdien.
Taigi, kokie būtų dar keli patarimai norintiems keisti maitinimosi įpročius?
Pirmiausia, žinokite, ką valgote, t. y. iš ko tai pagaminta, iš kur atkeliavo, kas augino ir pan. Kitas svarbus dalykas – atsisakykite produkcijos, kuri iki mūsų atkeliauja plastmasinėse pakuotėse. Taip pat savo pasirinkimais remkite mažus ūkius. Geriausia tuos, kurie yra arčiausiai jūsų. Galiausiai nepamirškite, kad mes balsuojame savo pinigais, t. y. kam juos leidžiame ir ką palaikome.
O kaip patartum taupyti gamtos resursus gaminant namuose?
Suvartoti viską, ką perkate. Visos daržovių dalys nuo šaknies iki lapelio yra valgomos. Jei vieną dalį naudojate sriubai išvirti, kitą galite panaudoti glotnučiui ar sumuštiniui papuošti.
Tiesa, šioje vietoje matau problemą, nes vis daugiau žmonių savo mitybą patiki prekybos centrams, restoranams, maisto halėms. Manau, kad apskritai per mažai gaminame namuose. Todėl esu įsitikinęs, kad mokyklose vaikai privalomai turi būti mokomi apie maistą ir maisto gaminimo.
Esi mitybos pamokų įvedimo į švietimo sistemas entuziastas…
Taip, tai yra tema, kuria pasisakau garsiai. Kiekvienas žinome, kaip rašyti ar skaityti, tačiau nežinome, kaip gaminti. O tai juk yra vienas iš esminių įgūdžių. Esame vieninteliai Žemėje, kurie gali išnaudoti ugnį maistui ruošti. Be to, ne paslaptis – ką valgome, tokie ir esame. Todėl manau, kad kiekvienas vaikas turi žinoti maisto esmę, iš kur jis iki mūsų atkeliauja, kaip jį gaminti ir t. t.
Esi kartą pasakęs, kad kiekvienam svarbu pamatyti, kaip žudomas gyvūnas… Kodėl?
Esu įsitikinęs, kad nesąžininga mėgautis mėsa, jei niekada nesi matęs, kaip dėl maisto buvo nužudytas koks nors gyvūnas. Prieš šimtus metų kiekvienas žinojo, kaip atrodo gyvūno paaukojimas dėl maisto, ir vertino tai kaip gamtos teikiamą dovaną.
Todėl manau, kad ir šiais laikais valgantiems mėsą svarbu bent kartą gyvenimą tai pamatyti savo akimis ir tik tada rinktis, valgyti ar ne.
Turime suvokti, kad kiekvieną mėsos gabalėlį lydi mirtis. Ji gali būti garbinga ir gali būti žiauri. Taip pat tikiu, kad konvejerinis gyvūnų skerdimas mėsos fabrikuose yra nežmogiška.
Giliniesi į skonio temą. Kodėl svarbu suvokti maisto skonį?
Valgymas yra vienintelis patyrimas, kuris jungia visus mūsų pojūčius. O skonis patenkina vieną iš mūsų elementarių poreikių.
Dažnai kalbame apie seksualinę energiją, fizinę meilę, kuri lemia mūsų sprendimus. Tačiau skonis taip pat yra vienas iš jų.
Iš esmės galima teigti, kad skonis suka šią planetą. O jeigu pasižiūrėtume globaliau, būtent dėl skonio geismo dabar ir išgyvename klimato krizę. Produktai, kurie nėra tvarūs, kenkia gamtai, yra taip gerai išreklamuoti, kad vien girdėdami apie vieną ar kitą produktą jaučiame jo skonį.
Galiausiai, papasakok apie „Netflix“ kulinarinį TV projektą „Final Table“, kuriame tapai žvaigžde… Ką ten patyrei ir ko išmokai?
Pamačiau, kaip Holivude yra kuriami didžiuliai TV šou – viską galėjau stebėti iš labai arti. Man labai patiko gaminti ir konkuruoti su daug talentingų šefų. Taip pat būdamas ten daug supratau ir apie save – ką ir kiek galiu padaryti, kai aplink daug streso ir spaudimo.
Ar šis šou pakeitė tavo gyvenimą?
Bent „Instagram“ sekėjų skaičių – tikrai taip: nuo 3 000 iki 100 000 vos per kelis mėnesius. Aš tai suvokiu kaip didelę atsakomybę, tačiau kartu ir galimybę dalytis žiniomis. O keliaujant po pasaulį turbūt dar nebuvo taip, kad oro uoste kas nors neprieitų ir nepaklaustų kokio nors klausimo apie „Netflix“ ar apskritai maistą.
–
GALERIJA
