Šiandieninis gyvenimas vis labiau primena prastai surežisuotą produktyvumo kulto performansą.

Mes nuolat kažką optimizuojame: laiką, kūną, miegą, žingsnius, santykius, net poilsį. Greičiau atrašyti. Greičiau judėti. Greičiau pavargti ir eiti miegoti. Tarsi gyvenimas būtų startuolis, kuriam nuolat reikia „performance update’o“.

Turbūt kažkur visame tame triukšme po truputį tyliai ir prarandame tą gyvenimo skonį. O gal gyvenimo skoniai apskritai prasideda ten, kur baigiasi efektyvumas?