Savaitę nieko nepirkti, mėnesį nekalbėti, metus nesikeikti, per 26 dienas vienam nueiti 860 km, skrieti ant lentos vandenyje, lenktyniaujant su paukščiais ir bangomis…
Jėgos aitvarų mokyklos „Life is Life“ vadovas Jordis Šatūnas žavisi išmintingais ir sėkmingais žmonėmis, kurie anksti keliasi, medituoja, sveikai valgo, nerūko, nevartoja alkoholio, planuoja dieną, kalba švariai ir išraiškingai, dalį dienos dirba offline režimu, sako tiesą, yra nuoširdūs, moka klausti ir išklausyti.
Tačiau labai skirtingas gyvenimo patirtis sukaupęs ir dažnai su savo emocijomis, protu bei kūnu eksperimentuojantis Jordis pats yra vertas susižavėjimo. Tai neeilinė asmenybė, kuri, tikiu, įkvėps ne vieną skaitytoją.
Tik kelios Jordžio prisišauktos patirtys
- Vienam per 26 dienas nueiti 860 km
- Tylėti mėnesį
- Metus nepasakyti nė vieno keiksmažodžio
- Savaitę nieko nepirkti
- Mėnesį nieko nepirkti, išskyrus maistą
- Savaitę kreiptis į visus „jūs“
- 2 savaites keltis 4.30 ryte
- Visą dieną sakyti tik teigiamus dalykus
- Kasmet žiemą eiti pėsčiomis keliu Juodkrantė–Nida
- Savaitę pagirti po 5 žmones kasdien
- Savaitę neapkalbėti nė vieno žmogaus ir vengti, kai kiti tai daro
- Savaitę nesinaudoti transportu
- Savaitę stebėti, kada per daug sureikšmini dalykus
- Perskaityti knygą, kiekvieną pastraipą skaitant po du kartus
- 2 savaites kasdien medituoti
- Kalbėti apie vidinius išgyvenimus viešai
- 3 dienas kas 30 min. užrašyti, ką per tą laiką veikei
Ši Jordžio istorija gimė šių metų sausį, kai jis buvo priėmęs sprendimą mėnesį patylėti. Susirašinėjant gimė tekstas, kuris, mes abu tikimės, padrąsins kaupti patirtis ir nenusukti akių nuo naujų galimybių pažinti save.
„Vieną rudenį savaitei išvažiavau prie jūros pabūti tyloje. Vis dar aiškiai atsimenu, ką tada atradau, ir žinau, ką po to pradėjau daryti kitaip. Piligrimų kelio „Camino de Santiago“ Ispanijoje patirtis irgi vis primindavo apie stebėtojo iš šalies vaidmens saldumą. O kai keliavau po Balį, į rankas papuolė viena knyga, kurią autorius užrašė po vienerių metų tylėjimo“, – pasakoja Jordis.
Apie viską iš eilės.
Patirtis: nekalbėti. Gyvename tarp daug laisvai mėtomų neapgalvotų žodžių ir klausimų, todėl Jordis nusprendė visą mėnesį į tai žiūrėti iš šalies ir davė sau tylos įžadus:
„Mano tyla leidžia nesakyti to, ką sakyčiau. Leidžia pagalvoti, kodėl tai norėčiau sakyti. Kad pasirodyčiau protingas, šmaikštus ar svarbus?“ Nekalbėjimo mėnesiui einant į pabaigą, jaunam vyrui kilo vis daugiau ir daugiau minčių.
„Buvo sunku. Buvo daug momentų, kai norėjau verkti. Kodėl? Būtent dėl to, kad negalėjau išsakyti džiaugsmo, meilės arba liūdesio. Tačiau atsirado didesnis gebėjimas suprasti kitus. Taip pat atėjo suvokimas, kad daug kur buvau neteisus ir net pernelyg radikalus“, – paskutinėmis šio patyrimo dienomis reziumuoja Jordis.
Patirtis: nepirkti. Kartais Jordis kolekcionuoja patirtis keliaudamas, o kartais vietoje, ten, kur būna tuo metu. Pavyzdžiui, juk ne kasdien kas 30 minučių užrašome, ką per jas nuveikėme. Arba retai, o gal išvis niekada, nebandėme nieko nepirkti visą savaitę. Jordis bandė.
„Esu bandęs du skirtingus „nepirkimo“ būdus. Vienas, kai neperku savaitę, bet tai nėra sunku, nes gyvenu tik iš to, ką jau turėjau ir ieškau įvairių išeičių. Tada suprantu, kiek nedaug man reikia. Kitas variantas – nepirkti jokių daiktų. Pastebėjau, kad visko turime daugiau nei reikia. Kai namie apsidarai, pradedi galvoti, kad visa tai sunešioti ar sunaudoti prireiks viso gyvenimo. Tad kam dar pirkti tuos daiktus? Tuomet pradedi suprasti, kodėl mažiau yra daugiau“.
Patirtis: nesikeikti. Vienas iš Jordžio eksperimentų kolekcionuojant patirtis – iš žodyno eliminuoti, ištraukti, nukirsti ir kitaip pašalinti visus keiksmažodžius. „Kartą pastebėjau, kad pats lyg ir nenoriu keiktis ir tie žodžiai man net bjaurūs, bet vis tiek taip yra, kad jų pilna galva. Taigi nusprendžiau bent metus atsisakyti keiksmų. Iš pradžių nesikeikti buvo nelengva. Galiausiai mano žodyne neliko jokių keiksmažodžių. Dabar stengiuosi net nepastebėti kitų keiksmų, nors, tiesa, kartais tai nėra lengva.“
Patirtis: atsisakyti alkoholio. Ko mes visi norime iš gyvenimo? Puoselėti puikius santykius su antrąja puse? Turėti daugiau pinigų? Būti aštresnio proto? Turėti daugiau laiko? Daugiau sveikatos? Tikrų draugų? „Visa tai ir dar daugiau gauni atsisakydamas alkoholio“, – teigia Jordis. Jis taip ir padarė. Dabar jau antri metai jis gyvena blaiviu protu ir pastebi vis daugiau to privalumų.
Patirtis: atsisakyti mėsos. „Vienas iš svarbiausių pastebėjimų, kai atsisakai mėsos, – taikumas. Aš nebe toks karštakošis, koks buvau anksčiau, ir dabar mane sunku išvesti iš kantrybės. Beveik niekada savo viduje nesusiduriu su agresija ar pykčiu. Tai labai palengvina gyvenimą ir padeda aplink pamatyti daugiau teigiamų dalykų. Be to, atsisakęs mėsos, pastebėjau, kad esu gerokai atsparesnis ligoms, manęs negriebia virusai ar peršalimai.“
Patirtis: eiti ilgai ir toli. Geriausios mintys topteli einant. Būtent dėl to piligriminės kelionės arba kelionės į kalnus tik su savo mintimis žmones traukia ir vilioja vis dažniau.
„Po poros savaičių tik su savo mintimis ir beveik su niekuo nekalbant įvyksta toks „klikt“ momentas, kai supranti, kad mąstai savo mintimis, o ne tomis, kuriomis buvai pripildytas iš aplinkos – naujienų, „Facebook’o“, draugų nuomonių ir istorijų, knygų ir pan. Kai viso to galvoje nelieka, pradedi suprasti, kad turi savo prioritetus ir nuomonę“, – apie vieno pačio įveiktą 860 km „Camino de Santiago“ kelią pasakoja J. Šatūnas.
Jordis mano, kad nueiti šį kelią vienam reikėtų kiekvienam žmogui: „Tai tikrai padėtų kiekvieno žmogaus sąmoningumui, nes žmogus ir jo kultūra nuo vartojimo mastų šiuo metu „važiuoja“ žemyn“, – teigia jis.
Be to, eidamas ilgą kelią vienas, jis atrado daug daugiau, nei tikėjosi: „Mane nustebino jausmas, kai tampi tarsi šešėliu: eini miestu, bet nesi jo dalis. Praeini ir niekas į tave net nepažiūri. O tu matai, kaip žmonės pasiduoda savo rutinai, kurioje tu nedalyvauji. Matai, kaip žmonės pykstasi, nors myli, kaip skuba, nors nevėluoja… Pradedi galvoti apie tai, koks pats esi savo kasdienybėje.“
—–
Jordis ir keliaudamas, ir nekeliaudamas juda į priekį ir ieško naujų įžvalgų per patyrimus. Juk pačios įvairiausios patirtys – tai yra iš tikrųjų viskas, ką mes iš tiesų turime.