Šiandien Rolana Kuprytė, žinoma „Dior“ vizažistė ir spalvų stilistė, gyvena Pekine kartu su be penkių minučių vyru Josephu iš Singapūro ir jųdviejų dukra Naomi. Su Rolana susitikome Lietuvoje, kur moteris atvyko į K. Rimdžiaus jai kuriamos vestuvinės suknelės primatavimą ir netikėtai atšventė savo mergvakarį 5* viešbutyje ir SPA komplekse „Harmony Park“, įsikūrusiame Prienų rajone.
Iš pažiūros kuklioji Rolana, atrodo, ne iš tų, kuri drąsiai priiminėja sprendimus. Tačiau tik ne tada, kai kalbama apie karjerą. Intuityvi moters drąsa nuo itin vargingos vaikystės Rietave, prekybos turguje nuo 4 val. ryto būnant dar vaiku, nuvedė iki pirmųjų karjeros proveržių televizijoje Budapešte, o vėliau ir kontrakto su „Christian Dior“, užsakymų mados savaitėse bei kino industrijoje.
Rolana, kaip atsidūrei Pekine?
Prieš pusantrų metų mano vyras gavo darbo pasiūlymą Pekine. Nusprendėme visi drauge išbandyti šį iššūkį. Taip Londono gyvenimą iškeičiau į azijietišką.
Ir kaip? Kokie skirtumai?
Jų labai daug. Tiesą pasakius, nė nemaniau, kad bus taip sunku. Atsikrausčius į Londoną, pradžia buvo sunki tik dėl silpnesnių užsienio kalbos įgūdžių. O Pekine man viskas yra kitaip: kalba, kultūra, žmonės, maistas, oras… Gana jautriai išgyvenu šį pokytį, tačiau nesigailiu.
Kodėl tau nepatinka Pekino oras?
Vos išlipęs iš lėktuvo Pekine pajunti visai kitokį kvapą nei kitur pasaulyje. Oras čia yra užterštas, tad į gatvę dažniausiai einama su respiratoriumi ant veido. Labiausiai dėl to gaila dukrytės Naomi. Tiesa, kinai bando taisyti oro užterštumo situaciją ir net aš pajutau, kad šiais metais yra daugiau gražesnių ir šviesesnių dienų nei pernai.
O žmonės ir maistas?
Žmonės, palyginus su Europa, čia – nemandagūs. Jie nestoja į eilę. Nesvarbu, ar laukiesi, ar su mažu vaiku – tavęs nepraleis. Antra vertus, labai priklauso, kuriame socialiniame sluoksnyje leidi laiką. Taip pat, kas turtingas, o kas – ne.
Kalbant apie maistą, mano vyras yra iš Singapūro, tačiau net jis nesupranta vietinės kinų virtuvės. Taigi dažniausiai renkamės įprastesnius patiekalus, tokius kaip Pekino antis ir pan.
O kas tave gyvenant Pekine džiugina?
Džiugina šalies istorija ir tai, kas yra išlikę: pilys, rūmai ir pan. Taip pat Pekine labai daug gražių parkų. Kinai mėgsta prižiūrėti aplinką. Tiesa, per 1,5 metų gyvenimo Kinijos sostinėje nepamatėme turbūt nė pusės šio didmiesčio – jis yra milžiniškas!
Ar pragyvenimas Kinijoje yra pigesnis? Bent jau drabužiai ir pan.?
Skrisdama ten taip ir galvojau, tačiau toli gražu! Europietiškos prekės čia kur kas brangesnės, kaip ir vakarietiškas maistas, kuris kainuoja 2–3 kartus daugiau nei vietinis. Nepaisant to, apsipirkinėjimas kinams yra vienas pagrindinių laiko praleidimo būdų. Iš pradžių mane stebino pro namų langus stebimi kurjeriai, kurie 24 val. per parą ir daugybę kartų per valandą atveža gyventojams užsakymus. Vietiniai čia perka labai daug.
Rolana, papasakok, kaip tapai vizažiste?
Pirmą kartą tokia mintis kilo gyvenant Budapešte. Ten filmavausi viename interaktyviame šou, kurį rodė ir „Baltijos“ televizija. Budapešte veikė įrašų studija, iš kurios laida buvo transliuojama 40-yje šalių. Nors man ten patiko, numečiau labai daug svorio. Svėriau vos 46 kg ir man neleisdavo prieš kamerą pasisukti šonu, nes pranykdavau (šypsosi). Matyt, kalbėjimas ir stresas sudegina energiją.
Taigi, supratusi, kad reikia kažką gyvenime keisti, atradau vizažistės profesiją. Kaip įprasta, prieš laidų filmavimus mane grimuodavo ir visuomet džiaugdavausi tiek procesu, tiek rezultatu. Grįžusi į Lietuvą nusprendžiau mokytis makiažo meno ir baigiau vizažistės kursus. Šio meno mokiausi iš šiuo metu bene geriausių Lietuvos meistrių – Lauros Kreivytės, Vaidos Venckutės ir kt.
Į Londoną ieškoti laimės išvykai nemokėdama net anglų kalbos.
Baigusi vizažo studijas, Lietuvoje pradėjau dirbti fotosesijose, kurti įvaizdžius žurnalų modeliams, darbų nuolat daugėjo, tačiau žinojau, kad yra lubos. O aš norėjau daugiau galimybių ir iššūkių, todėl nusprendžiau išvažiuoti. Į Londoną išvykome dviese su drauge Simona Vaičyte, kuri šiuo metu gyvena Kaune ir yra gerai žinoma nuotraukų retušuotoja.
Po kelių mėnesių būdama ten supratau, kad galimybė bendrauti man būtina kaip oras. Dar dabar pamenu, kaip per stebuklą man pavyko įsidarbinti prabangiame „Harvey Nichols“ priklausančiame bare – „Oxo Tower“.
Kas sužavėjo darbdavius, kad gavai darbą nemokėdama kalbos?
Vadovams patiko mano atsakomybės jausmas, tvarkingumas ir pan. savybės, todėl jie mane priėmė bandomajam laikotarpiui ir kantriai padėjo, jei klientai kažko paklausdavo, o aš nesugebėdavau atsakyti.
Šį darbą priėmiau kaip dovaną ir ją išnaudojau: ryte eidavau į kalbos kursus, o vakare – į darbą. Ir taip 5 dienas per savaitę. Tačiau, jei tuo metu atsirasdavo galimybė kažkam sukurti makiažą, niekada neatsisakydavau. Žinojau, kad darbas bare – tik laikinas, o mintyse visą laiką kirbėjo noras dirbti vizažiste mados pasaulyje.
Kaip pradėjai dirbti su „Dior“?
Kelias ilgas, nes niekas neatsitinka per naktį, ypač tokiuose didmiesčiuose kaip Londonas. Ten viską reikia užsitarnauti. Taigi pirmiausia pradėjau dirbti agentūroje, kuri į prekybos centrus siųsdavo konsultantes prižiūrėti kosmetikos stendų. Pradėjau nuo „Boots“, kur dirbau su „Chanel“ stendu, o iki išvykimo į Pekiną karjerą Londone pabaigiau „Dior“ kaip spalvų stilistė.
Dirbdama su „Dior“ spėjai padirbėti ir su kino pasaulio, ir su mados savaitėmis…
Gimus dukrai, pradėjau mokytis kino ir mados vizažo. Studijuodama vis dažniau sulaukdavau vizažistės darbo pasiūlymų. Taip susipažinau su nemažai turtingų, įtakingų ir savo srityse puikiai žinomų moterų. Savo klientų rate esu turėjusi ne tik milijonierių, bet ir milijardierių. O vienos garsios ponios vyras man kartą pasakė, kad norėtų, jog tik aš dažyčiau jo žmoną, nes po mano sukurto makiažo ji atrodo graži ir savimi. Šis vyro komplimentas man tuomet skambėjo kaip geriausias įvertinimas.
O ar sunku dirbti su garsiais ir itin turtingais?
Iš pradžių labai stresavau ir jaudinausi dirbdama su tokiais žmonėmis, bet paskui pastebėjau, kad toji aukštuomenės grietinėlė yra paprasta ir labai žmogiška. Jiems įdomu bendrauti ir jie nėra susikoncentravę tik į save.
Dėl ko labiausiai savo darbe išgyvenai anksčiau?
Dėl tipinių profesinių klaidų. Pavyzdžiui, pritepti per daug skystos pudros. Kad ir kaip būtų, makiažo pagrindas – tobula oda. O šioje vietoje gana lengva persistengti. Kitas dalykas, ypač dirbant su modeliais mados savaitėse, atlikti darbą greitai ir laiku. Tokiuose renginiuose yra labai limituotas laikas, per kurį turi padažyti ir, žiūrėk, jau kita mergina sėda priešais tave į kėdę.
O kaip dažaisi pati?
Kasdien nesidažau. Kaip kitaip sugebėsiu nustebinti kitus ypatinga proga, jei kasdien vaikščiosiu tobulai nupieštu veidu? Tiesa, dirbant „Dior“, raudonos lūpos ir akių kontūras septynerius metus buvo mano „uniforma“.
Pradėjus daugiau dirbti mados srityje, makiažo ant mano veido vis mažėjo. Juk ateini dirbti su žmogumi ir jį papuošti. Etiketas tarsi sako nebūti labiau pasipuošusia nei klientė. Tad kartais išvis nesidažydavau ir klientėms Londone nekildavo klausimų kodėl. Iš lietuvių tokių klausimų sulaukdavau daug dažniau – joms keista, kad būdama vizažistė dažausi retai.
Koks yra tobulas makiažas, kokios tendencijos?
Šiuo metu gražiausia gaivi, skaisti ir švari oda. Spindesys ir sveikas odos švytėjimas yra labai svarbi makiažo dalis. Todėl pastebiu, kad daugiau kalbama apie odos priežiūros priemones nei apie dekoratyvinę kosmetiką.
Man pačiai labai svarbus senėjimo procesas. Stabdau save saikingai valgydama saldumynus, nes cukrus taip pat sendina odą. Geriu daug vandens. Stengiuosi valgyti kuo daugiau daržovių ir produktų, kurie odai suteiktų švytėjimo.
Spėju, savo vestuvėms, kurios jau visai netrukus, rengsiesi ir dažysiesi pati…
Makiažą tikrai darysiuosi pati. O suknelę man padovanojo fotografas Lukas Gricius ir gera bičiulė Agnė Jagelavičiūtė. Tad „nukrito“ tikrai daug neišvengiamų rūpesčių. Iš esmės, į Lietuvą ir grįžau dėl suknelės. Tačiau, mano netikėtumui, čia įvyko ir mano „mergvakaris“.
Koks buvo mergvakaris? Kur vyko šventė?
Lukas kartu su mano drauge Simona, su kuria kažkada ir išvykau į Londoną laimės ieškoti, organizavo visą šventę. Man dėl nieko nereikėjo rūpintis, tik „sugerti“ visą draugų dėmesį ir juo mėgautis.
Mergvakaris prasidėjo Klaipėdos aerodrome, kur privačiu lėktuvu mane nuskraidino į Kauną. Iš ten užrištomis akimis buvau nuvežta į „Harmony Park“.
Kodėl mergvakariui buvo pasirinktas viešbutis ir SPA kompleksas „Harmony Park“? O kaipgi visos užduotėlės mieste?
Esu labai laiminga, kad draugai parinko šią vietą šventei. Labai nenorėčiau eiti per miestą su užduotimis, ir jie tai žinojo. Todėl geras, kokybiškas laikas su vaikystės ir jaunystės draugėmis bei keliais ištikimais draugais (aktoriumi Gyčiu Ivanausku, šokėju Nagliu Bierancu, dar gerai žinomu kaip Naglimantas, ir fotografu Luku Griciumi) atokiau nuo miesto, kur pasakiška gamta susilieja su gurmanišku aukšto lygio maistu ir 5* patogumais, – būtent tai, ko norėjau.
Ką veikėte „Harmony Park“? Ar nebuvo per ramu?
Oi, tikrai NE! Erdviame viešbučio kambaryje „užkūrėme“ didelę šventę. Naglis su Gyčiu padovanojo man šokį. Draugės dovanojo knygų. Lukas net užsakė striptizo šokėją į kambarį (juokiasi). Tuomet ėjome į SPA, mėgavomės kūno šveitimu kava ir medumi…
Vėliau ruošėmės ir puošėmės vakarienei. Mane sužavėjo „Harmony Park“ viešbučio restoranas „Simboly“. Restorano šefas kūrė tikrus maisto šedevrus, buvo labai labai skanu. Neabejoju, kad ir mano vyras, kuris Pekine dirba viešbučių ir restoranų srityje, įvertintų šią vietą ir jos aptarnavimą puikiai.
Po gurmaniškos vakarienės linksmybes tęsėme erdviuose komplekso kambariuose. Man labai patiko, kad juose patogiai telpa daug žmonių, galima šokti ir visaip kitaip performinti (šypsosi).
Ar ko nors trūko iki tobulos šventės?
Man asmeniškai labai patiko sprendimas daryti šią šventę toliau nuo miesto ir svetimų žmonių. Tai buvo kokybiškas laikas su artimiausiomis draugėmis ir draugais. Man norėjosi pabendrauti – daugelį tų žmonių mačiau gana seniai. Be to, ta magiška ir harmoninga aplinka labai greitai bei efektyviai atpalaidavo ir nuteikė poilsiui. Net oras „Harmony Park“ yra kitoks – visiškas gamtos prieglobstis su stirnomis už lango, nors visiškai šalia – abu Lietuvos didmiesčiai. Tad trūko tik laiko (juokiasi). Visi mielai būtume išbandę ir jodinėjimą, planavome fotosesiją su žirgais, tačiau, atrodo, laikas pralėkė akimirksniu.
Gal turi patarimų mergvakarių sezonui?
Tiesiog džiaugtis ta diena, savo žmonėmis, laiku, pasirinkti tinkamą ir ypatingą aplinką.
Kada ir kur vyks tavo vestuvės?
Tuoksimės Singapūre. Ten atskris ir mano giminės bei draugai iš Lietuvos. Viskas vyks lapkričio mėnesį, viduryje savaitės, dienos metu. Singapūre žmonės per vestuves nevartoja alkoholio, ateina pasveikinti, papietauja. Viskas trunka vos porą valandų. Žinoma, mes su draugais šventę pratęsime. Planuojame juos pakviesti į vieną geriausių pasaulyje barų, kuris yra Singapūre. Nenoriu, kad žmonės atvyktų tik „duoklę atiduoti“. Norisi pasidalyti akimirka ir ją atšvęsti. Kaip ir buvo su mergvakariu viešbutyje „Harmony Park“ Lietuvoje – šios šventės, jos dvasios, aplinkos kuriamos magijos – tikrai niekada nepamiršiu.