Kritiškas požiūris į technologijas yra vertybė, o ypač iš žmogaus, kuris valgo duoną iš tų technologijų progreso. Tai jau netgi galima vadini nuoširdumu. Visur tik ir kartojama, kaip mes pasiduodame naujienoms, kaip dirbtinis intelektas perims mūsų darbus, galiausiai kaip jis perims ir mūsų gyvenimus. Žygimantas Medelis visa tai mato kiek paprasčiau, nes pats jau 9 metus vysto vieno tipo dirbtinio intelekto technologija. Pokalbis su Žygimantu, savo srities profesionalu, apramina – viskas mums yra gerai ir pasaulio bent jau kol kas kitos jėgos (ne žmogaus) neperims.
Žygimantai, daug girdime apie dirbtinį intelektą, bet ar tikrai kiekvienas žinome, kas tai yra iš tikrųjų?
Dirbtinio intelekto sistemos atlieka sudėtingas užduotis, kurias paprastai gali atlikti tik žmogus. Pavyzdžiui, vaizdų suvokimas, balso atpažinimas, sprendimų priėmimas ir teksto supratimas. Tačiau riba tarp mašinų, kurios gerai skaičiuoja algoritmus, ir dirbtinio intelekto yra sunkiai apibrėžiama ir nuolat kinta.
Ar šiandien jau esame priklausomi nuo dirbtinio intelekto?
Manau, labiau esame priklausomi nuo jo vaizduotėje – dėl filmų ar kompiuterinių žaidimų (šypsosi). Žinoma, prie tos priklausymo iliuzijos prisideda ir įvairūs su dirbtiniu intelektu susiję startuoliai. Jie prižada daugiau, nei sugeba įgyvendinti. Taip sukuriama iliuzija apie progresą, tačiau ar jis iš tikrųjų toks, kaip mums pateikiama?
Pavyzdžiui, kasmet yra atidedama savivaldžių automobilių išleidimo data, o savivaldžiai „Teslos“ automobiliai jau turėjo važinėti miestų gatvėmis, bet jų irgi nėra.
Antra vertus, jau seniai patys nebandėme susigaudyti rankose turėdami popierinį žemėlapį. Lygiai taip pat retai vartome kulinarines knygas, ieškodami geriausio recepto. Vietoj to tiesiog atsidarome „Google“ paiešką ir renkamės daugiausia rekomendacijų turintį receptą. O žinote, kad abu dalykus, t. y. geriausią maršrutą ir geriausią receptą bent iš dalies atlieka dirbtinis intelektas?
Ar matote tame ką nors blogo?
Tai yra patogu. Tačiau ar nepagalvojote, kad dažnai sprendimų priėmimą perkeliame kitam ir nė nesusimąstome, kam? Juk gali ateiti diena, kai dirbtinis intelektas bus pradėtas naudoti ne tik receptui rekomenduoti… Kur bus ta riba?
Tuomet kokia yra pastarųjų metų dirbtinio intelekto pažanga?
Esu gana didelis dirbtinio intelekto skeptikas (juokiasi), nors pats su juo dirbu jau daugybę metų. Kodėl? Kaip jau minėjau, dėl perdėto triukšmo. Tarkime, pastarasis susižavėjimo šūksnių sulaukęs pasiekimas – roboto ranka, sudėliojusi Rubiko kubą. Oho! Kadangi kiekvienas skaito tik antraštės, ši viešųjų ryšių kampanija gavo labai daug dėmesio. Žmonės ėmė kalbėti, kad pažanga tokia didelė, jog štai, žiūrėk, tuoj ir dantis tvarkys robotai.
Tačiau ypatingo progreso tame Rubiko kubo sudėliojime aš nematau – juk seniai yra žinomas jo dėliojimo eiliškumas. Tam nereikia dirbtinio intelekto. Užtenka suprogramuoti judesių eigą. Ką tas robotas iš tikrųjų išmoko – grakščiai judinti pirštus, tačiau ne pats išmąstė, kaip tą kubą sudėlioti…
Kodėl tuomet kuriamas įspūdis apie didesnę pažangą, nei iš tiesų yra?
Kaip technologinė sritis dirbtinis intelektas žinomas jau nuo 1960-ųjų. Tačiau ši sritis per pastaruosius penkis dešimtmečius yra išgyvenusi kokias tris „žiemas“. Jos įvyksta po to, kai daug prisižadama, į technologijų vystymą sukišami milijardai dolerių ir dabar jenų (šiek tiek eurų), o rezultatas neatitinka lūkesčių. Tuomet verslas kuriam laikui pasitraukia, griūva finansavimas ir dirbtinio intelekto sritis apmiršta. Tiesą pasakius, ir vėl prognozuoju kažką panašaus – per daug prižadėta ir suinvestuota, o realaus progreso nedaug.
Vis dėlto kažkoks progresas vyksta – kurioje DI srityje jis didžiausias?
Manau, kad didžiausias progresas vyksta duomenų klasifikavime ir vaizdų apdorojime. Šiose srityse dirbtinis intelektas daro didelę pažangą ir mokosi gana greitai. Dėl to gerėja paieškos sistemos.
Tai itin pasitarnauja verslui, publikuojančiam reklamas ir siūlančiam prekes: „Google“, „Amazon“, „Facebook“. Dėl dirbtinio intelekto šios korporacijos nuolat auga. Jos turi daug duomenų, o tai yra pagrindinė giliojo mokymosi sąlyga.
Kitas dalykas, tolerancija klaidai šiose srityse yra didelė. Pavyzdžiui, jeigu vietoj sportbačių man pasiūlys aukštakulnius, nieko baisaus. Tačiau jeigu dirbtinis intelektas suklystų operacijos metu, kur klaidos tolerancija yra minimali, būtų kur kas liūdniau. Taigi darbuose, kuriuose negalima suklysti, dirbtinis intelektas dar nėra patikimas. Bent jau kol kas.
Pavyzdžiui, ar dirbtinis intelektas galėtų visiškai valdyti lėktuvą?
Bent jau kol kas man tai sunku įsivaizduoti. Spėju, dirbtinis intelektas gali labai pasitarnauti kuriant lėktuvus. Jis puikiai paskaičiuos tinkamiausias proporcijas. Pavyzdžiui, sparno dydį ir pan. Taip pat DI gerai darbuojasi lėktuvo bilietų pardavime.
Juk ne paslaptis, kad lėktuve sėdintys žmonės dažnai moka skirtingas sumas už tą patį bilietą. Bilieto kaina skaičiuojama dinamiškai – priklausomai nuo to, kiek yra likę laiko iki skrydžio, kiek jau parduota bilietų, ar jau iš to paties IP buvo tikrinti tie bilietai anksčiau ir pan.
Egzistuoja daugybė sąlygų, taigi išrinkti tokią, kuri maksimalizuotų pelną žmogui, naudojančiam įprastus, taisyklėmis paremtus algoritmus, gali būti per sudėtinga. Štai šioje vietoje labai pasitarnauja dirbtinis intelektas. Be to, tolerancija klaidai čia irgi yra didelė. Jei DI suklys vieno ar kito pardavimo metu, aviakompanija praras pelno, tačiau nieko baisaus nenutiks. Užtat, jeigu dirbtinis intelektas padarytų klaidą skrydžio metu…
Minėjote gilųjį mokymąsi – kas tai?
Gilusis mokymasis (angl. deep learning) yra DI šaka. Pasitelkiamas neuroninis tinklas, kažkuo panašus į žmogaus smegenis (nors niekas išties nežino, kaip jos veikia). Šiame kompiuterio neuroniniame tinkle neuronai yra sudėliojami tam tikrais sluoksniais. Vienas sluoksnis gauna duomenis iš aplinkinio pasaulio, kitas sluoksnis duoda nurodymus, kaip reaguoti į gautą informaciją. Toks tinklas gali padėti išspręsti sudėtingas, kompleksines užduotis, nes vienu metu veikia didžiulis neuronų kiekis.
O kokia pažanga kalbančių robotų srityje?
Ši sritis vystosi sparčiai, tačiau tai, kas labiausiai reklamuojama, nebūtinai iš tiesų yra įspūdinga. Pavyzdžiui, ta žymioji kalbanti galva Sofija iš Saudo Arabijos yra netgi apgailėtina. Rodos, jai „saudžiai“ suteikė pilietybę. Rimtai? Šalyje, kurioje moterys neturi teisių, suteikiama pilietybė vidutiniškai technologijai? Tas robotas nėra dirbtinio intelekto pavyzdys, o visiška viešųjų ryšių akcija iš Saudo Arabijos.
O kurie kiti technologiniai pristatymai jums pasirodė triukšmas dėl nieko?
Tas pats „Google“ neseniai pristatytas „Virtual Assistant“. Tai – korporacijos, kuri turi viską – duomenų, talentų, pinigų – naujiena. Tačiau kuo ji ypatinga? Virtualusis jų asistentas tegali užsakyti staliuką restorane ir užrašyti pas kirpėją. Žinoma, net ir toks pasiekimas – visai neblogas, bet ar tai yra dirbtinis intelektas, kurį dažnai įsivaizduojame?
Taigi iki tokio lygio, kai virtualiajam asistentui būtų galima liepti nupirkti drabužių rudens sezonui, kurie būtų madingi, atitiktų užsakovo matmenis ir derėtų prie mėlynos kitų jo rūbų spalvos, mums dar labai labai toli. Tačiau būtent toks dirbtinis intelektas suteiktų realios naudos žmogui.
O dabar atsakykite sau, ko išties norėtumėte iš dirbtinio intelekto – vietos užsakymo restorane ar kad DI padėtų atrasti gydymą nuo mirtinų ligų, spręsti klimato kaitos problemas? Manau, būtent pastarasis DI būtų pažanga, o visa kita, mano nuomone, yra labiau viešųjų ryšių triukšmas, kuris reikalingas investuotojams pritraukti.
Tai galbūt ir kalbos apie darbo praradimą vystantis DI yra iš piršto laužtos?
Iš dalies taip. Žinoma, tikiu, kad ateityje daugelyje sričių dirbtinis intelektas galėtų pakeisti žmones. Tačiau kol kas mus dažniau keičia darbų automatizavimas nei DI. Jei Amerikoje Donaldas Trumpas gąsdina amerikiečius, kad jų darbą atims meksikiečiai, geriau tegu jo rinkėjai pažiūri į skaičius, kiek darbo vietų jau prarasta dėl darbų automatizavimo.
Dirbtinis intelektas žmones gąsdina ne tik tuo, kad juos pakeis, bet ir tuo, kad jis gali imti veikti prieš žmoniją…
Taip, dirbtinis intelektas gali mokytis netinkama linkme. O to priežastis – šių dienų problemos. Juk dirbtinis intelektas mokosi iš mūsų pateikiamų duomenų, o tai reiškia, kad nebūtinai jis mokosi geriausiai ir dėl to nebūtinai jis sugebės priimti teisingiausius sprendimus ateityje.
Pavyzdžiui, buvo atvejų, kai „Google“ rodė geresnius darbo pasiūlymus vyrams, nes duomenys yra tokie, kad moterys uždirba mažiau ir joms neva tos reklamos neaktualios. Keletame JAV miestų pasitelkus dirbtinį intelektą policijos ekipažai būdavo nukreipiami ten, kur pagal turimus duomenis buvo spėjama, jog įvyks nusikaltimas dar iki jam įvykstant. Dažniausiai tai būdavo juodaodžių rajonai (vėlgi labai stereotipiška). Policijai nuvažiavus į vietą ir neįvykus nusikaltimui, ekipažas vis tiek rasdavo kokį nors smulkų prasižengimą (kad jau ten nuvažiavo), o dirbtinis intelektas tuos duomenis užskaitydavo kaip teisingus ir įrašydavo dar daugiau duomenų to rajono nelabui. Vos iš šių kelių pavyzdžių galima matyti, kaip aklai taikomas DI gali pastiprinti socialinę nelygybę.
Pakalbėkime apie gyvenimo scenarijus – ar jie labai skirsis po 5–10 metų?
Ne, tikrai nemanau, kad kažkas per ateinančius 5–10 metų mūsų gyvenime smarkiai keisis. Žinoma, atsiras daugiau technologijų. Daiktai dar labiau sumažės, tačiau nemanau, kad technologijos taps mūsų kūno dalimis (išmanieji implantai ir pan.).
Galbūt pagaliau bus paleisti savivaldžiai automobiliai (juokiasi). Tiesa, labiau tikėčiau, kad pirmiausia bus paleisti tarpmiestiniai savivaldžiai sunkvežimiai, kurie vežios prekes nuo sandėlio, pavyzdžiui, Vilniaus pakraštyje iki sandėlio Klaipėdos pakraštyje ir kuriems nereikės įvažiuoti į miestą. Savivaldžių automobilių navigacija didmiesčiuose yra kur kas sudėtingesnė užduotis.
O ką manote apie papildytosios realybės akinius, ar jie netrukus taps neatsiejamu kasdienos aksesuaru?
Nemanau, kad tokie akiniai artimiausiu metu taip išpopuliarės, kad taps neatsiejami. Pirmiausia dėl to, kad pagaliau ėmėme saugoti savo privatumą. Ar norėtumėte dabar sėdėti ir bendrauti su žmogumi, kuris užsidėjęs papildytosios realybės akinius? Aš tikrai ne. Kitas klausimas – kur tie duomenys nuteka ir kas juos saugo?
O kurie pasaulio artimos ateities klausimai jums pačiam atrodo įdomiausi?
Man labai įdomus klausimas – kokia bus didžiųjų korporacijų – „Google“, „Amazon“, „Facebook“ – ateitis. Išties labai įdomu, ar pavyks kažkam jas suskaldyti, o gal jų galia ir toliau augs, kol peraugs valstybių galią? Ir ar tai būtinai yra blogai?
Kalbant apie technologinę pažangą, man įdomiausias yra kvantinio kompiuterio išradimas. Neseniai „Google“ paskelbė, kad jiems pavyko paleisti kvantinį kompiuterį. Tokiu atveju dirbtinis intelektas taip pat galėtų pereiti į kitą lygį. Kvantinis kompiuteris, galima sakyti, yra mokslinė fantastika, kuri, panašu, gali tapti realybe.
Įsivaizduokite, jei dabartiniams galingiausiems superkompiuteriams reikia 30 metų, kad atliktų vieną didelį uždavinį, kvantinis kompiuteris tą patį uždavinį gali atlikti per kelias valandas.
Pagrindinė tokių kompiuterių problema yra stabilumo stoka. Kol kas jie yra itin jautrūs aplinkos poveikiams. Tačiau jeigu per ateinančius dešimt metų tokie kompiuteriai būtų iki galo išdirbti ir didžiosios kompanijos galėtų tokių įsigyti, manau, galėtume kalbėti apie naujos eros pradžią.
O ar teko girdėti apie transhumans?
Taip. Transhumanizmo idėja yra tokia, kad mes kaip žmonės nebeevoliucionuojame, ir kitas žingsnis – naujo mechanizmo sukūrimas. Tas mechanizmas ir būtų transhuman. Pagrindinės jo savybės – nemirtingumas.
Transhumanistai mano, kad ilgainiui žmonės galės transformuotis į daug daugiau sugebančias būtybes. Tokio progreso siekį gerai iliustruotų pavyzdys su gepardu ir motociklu.
Žmogus, gyvenantis XIX amžiuje, nė nenumanė, kad kažkas gali lėkti greičiau nei gepardas. Atrodė, kad gepardo greitis yra maksimumas, ką gali pasiekti bet kokia materijos konfigūracija Žemėje. Ir tuomet žmogus sukuria motociklą.
Ar žmonės jau yra pasiekę savo evoliucijos piką?
Sunku pasakyti, tačiau gal galime mąstyti dar pusantro karto geriau, o gal ir šimtą kartų. Šiaip ar taip galima įsivaizduoti technologijas, kurios keičia ir / ar papildo žmogaus smegenis. Tokiu atveju galime žengti ant aukštesnio evoliucijos laiptelio. O išnaudoję savo papildomas galias galime sukurti dar kažką galingesnio. Tačiau nesiimu spręsti, kiek toks scenarijus realus ar kaip jis galėtų būti įgyvendintas (šypsosi).