JUSTINAS JARUTIS Dabar jo laikas


2019 03 11 | Inga Norkė

 

Su Justinu pirmą kartą vienam leidiniui kalbėjomės prieš 13 metų. Tada jis tik debiutavo su savo grupe „Freaks On Floor“ ir buvo laimėjęs geriausio metų naujoko įvertinimą vienuose alternatyviuose apdovanojimuose. Šiandien mes kaip ir tęsiame kadaise pradėtą pokalbį, tik dabar Justinas – vienas populiariausių dainininkų Lietuvoje.

Geriausiu 2018 metų atlikėju pripažintas Justinas Jarutis iki šio įvertinimo tiesėsi ilgai ir kantriai (taip, beje, jį laimėjo išleidęs kantri muzikos albumą). Vien per praėjusių metų pusmetį scenoje jis pasirodė bene 100 kartų. Tad nebežinoti, kas yra Justinas Jarutis gyvenant Lietuvoje, jau beveik ir neįmanoma. Kur dar kiekvienas 2018 m. rudens ir žiemos sekmadienis TV ekrane būnant vienu iš „Lietuvos balsas“ mokytojų.

Su Justinu šįkart kalbuosi telefonu. Skambinu į Šri Lanką, kur jis kelis mėnesius leidžia su šeima. Žinoma, ten ne tik ilsisi, bet ir kuria. Iškart išsiaiškinau, kad jau iš vietinių nusipirko gitarą ir saloje nufilmavo klipą. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Kaip gyveni, Justinai? Kas tave nubloškė į Šri Lanką?
Bangos (juokiasi). Su žmona Justina mėgstame bangas ir banglentes. Džiaugiuosi, kad tai – abiejų aistra ir šeimos keliones galime paversti kai kuo daugiau! O į Šri Lanką atskridome kūrybinių atostogų, kurios truks dar du mėnesius. Pernai panašiu metu nuo žiemos bėgome į Fuerteventūrą.

Girdėjau, kad pirmosios dienos Šri Lankoje nebuvo maloniausios…
Ak, taip. Užsisakėme 8 vietų namą internetu. Jo kaina buvo gera, nes buvome pirmieji svečiai, tad prie skelbimo nebuvo jokių ankstesnių gyventojų recenzijų. Atvykus paaiškėjo, kad ta vieta ne visai tokia, kokia buvo pristatyta (šypsosi).

Su tam tikrais niuansais galėjome susitaikyti, tačiau purvinos grindys, nekeista patalynė ir dulkių kamuoliai – šių dalykų tikrai buvo galima išvengti. Taigi paprašėme, kad sutvarkytų. Grįžę atgal radome tą patį vaizdą, gal tik buvo kiek apšluota. Tad pradėjome krautis daiktus ir iškart ėmėme ieškoti naujos vietos. O vyšnia ant torto – pakėlęs banglentės dėklą, po juo radau skorpioną. Greit movėme iš ten.

Dabar jau viskas gerai?
O taip, kalbu su tavimi žiūrėdamas į vandenyną. Susiradome labai gražią ir ramią vietą. Ir svarbiausia netoli vandens. Mums abiem labai patinka būti ten, kur lūžta bangos. O mūsų dukra turi galimybę lauke būti po 12 valandų per parą!

Mano žmona yra ta, kuri visada visus kompanijoje „sujungia”.  Kaip kokia Jacqueline Lee Kennedy.

 

Judu su Justina daug keliaujate kartu. Kur keliavote pirmą kartą?

Į Maroką. Ten keliavau vienas, bet sugalvojau, kad Justina turėtų pas mane atskristi. Tai buvo pirmasis mūsų draugystės pusmetis. Ta savaitė kartu Maroke buvo labai labai faina (šypsosi). Paskutinė šios kelionės naktis yra aprašyta mano dainoje „Tell Me Your Story“.

 

Man rodos, keliaujame atbuline tvarka, tačiau kaip su ja susipažinai?
Naktiniame klube „Opium“ 2012 metais. Stovėjau su pažįstama, kažką gurkšnojome, plepėjome ir pamačiau Justiną su drauge. Sakau: „O, čia ta mergina, apie kurią tau pasakojau.“ O toji pažįstama mane padrąsino prieiti. Bijojau, bet priėjau ir štai iki šiol esame kartu (juokiasi).

Tačiau tavo žmona ne taip mėgsta dėmesį kaip tu, ar ne?
Ir taip, ir ne. Manau, kiekvienas mėgstame dėmesį, tačiau skirtingai. Taip pat skirtingi būdai tam dėmesiui gauti. Mano žmona yra ta, kuri visada visus kompanijoje „sujungia“. Kad ir kur būtų – vakarėlyje ar prie pietų stalo – tą akimirką ji pavers ypatinga. Kaip kokia Jacqueline Lee Kennedy.

Į koncertus su tavimi ji nevažiuoja ir užkulisiuose nelaukia?
Kadangi turime mažą dukrytę, dažniausiai ji būna su ja. Anksčiau gal kiek dažniau važiuodavo kartu su manimi, bet irgi tik į didesnius renginius, kur žinojo, kad man svarbus jos palaikymas.

Rokeris ir modelis – gana stereotipiška, tačiau pas jus viskas klostosi tvarkingai, ramiai ir be skandalų. Kaip? Turbūt nesu tipinis rokeris – jau trečius metus negeriu, niekada nevartojau narkotikų ir netgi mečiau rūkyti (juokiasi). Vis dėlto manau, kad pykstamės ne mažiau už bet kurią kitą porą. Aišku, nemušame vienas kito, policijos kaimynai nekviečia, bet tarp mūsų ne vien drugeliai ir ramybė.

O tai kokių nors silpnybių dar turi?
Bangos! Taip pat saldumynai! Mėgstamiausias – medutis!

Justinai, pokalbio pradžioje klausiau, kaip tu gyveni, o kaip gyvena geriausias 2018-ųjų Lietuvos atlikėjas?
(Juokiasi.) Jis irgi puikiai gyvena. Ruošiuosi darbingai vasarai. Net būdamas čia nenustoju rašyti dainų, dainuoti, groti. Nusipirkau gitarą, nes į bagažą nebetilpo (papildomai vežėmės dvi banglentes). Netgi klipą nufilmavau Šri Lankoje. Būnant čia buvo paleista ir mano koncerto Trakų pilyje komunikacija.

Kaip kilo mintis filmuoti klipą Šri Lankoje?
Panašu, kad tai – nauja tradicija! Praeitais metais Fuerteventūroje važiavau ieškoti didesnių bangų ir kaip tik telefonu kalbėjau su sese. Ji pasiūlė būnant ten nufilmuoti klipą. Kažkaip iškart mintyse susidėliojo, kaip jis turėtų atrodyti. Paskambinau draugui, operatoriui Mikui ir pakviečiau kartu paplaukioti ir susukti klipą. Taip atsirado „Tell Me Your Story“ klipas, kuriame ilgu keliu važiuoju riedlente ir groju gitara. O šįkart žmona pasiūlė atsiskraidinti Miką ir padaryti antrą klipą svetur.

O ar geriausio atlikėjo titulas tave kaip nors įpareigoja? Ar sulaukei dėl to prieštaringų komentarų?
Kaip suprantu, po M.A.M.A. apdovanojimų šiemet visą dėmesį susirinko repo atstovai (juokiasi). Aš gavau tik sveikinimų ir jokio negatyvo. Man tai tikrai svarbus įvertinimas ir atsakomybė tiems žmonėms, kurie už mane balsavo – vis dėlto tai tikrai didelis profesionalų būrys. Negaliu dabar š… leisti. Tačiau tai mane tik dar labiau motyvuoja kurti ir kurti geriau.

Tavo kelias iki pripažinimo buvo ilgas. Gal kitiems atrodo, kad atėjai, padainavai su „Radistais“ ir tūkstančius vartai…
Dauguma mato tik galutinį variantą. Dažnai kitiems, kaip ir man, pasiekti tą tašką užtrunka 10–15 metų. Teko daug dainų parašyti, kol sukūriau tas kelias esmines, kurias daug žmonių pamėgo.

Justinai, ar gyveni iš muzikos?
Taip! Prisimenu, pirmasis mūsų interviu buvo prieš 13 metų. Per tą laiką labai daug visko pasikeitė. Iki šio taško man teko daug dirbti ir paraleliai kurti muziką: nuo barmeno iki asistento renginiuose. Tačiau pastaruosius trejus metus gyvenu tik iš muzikos ir viso to, kas iš to išsirutulioja: įgarsinimai, miuziklai, reklaminiai klipai ir pan. Dabar jaučiuosi kur kas laimingesnis nei anksčiau.

šiandien, kad išliktum aktualus, turbūt net svarbiau gebėti prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos ne tiek iš muzikinės, kiek iš rinkodarinės pusės. 

 

Kaip pavyko pasiekti to vadinamo pripažinimo?
Anksčiau daug rokenrolinau, todėl dažnai pritingėdavau. Norėjau gyventi iš muzikos, bet nemokėjau. O greičiausiai neįdėdavau pakankamai pastangų. Turėjau tokį jaunatvišką įsivaizdavimą, kad savaime visiems turi patikti mano muzika. Laikui bėgant supratau, kad pats turiu pritraukti žmones, teko daug visko kurti, kol pavyko sukurti tai, kas žmonėms patiko, tačiau neišduodant savo muzikinio skonio.

Kokių tikslų esi išsikėlęs šiems metams?

Yra ir norų, ir planų (juokiuosi). Aš apie juos garsiai niekada nekalbu. Norėčiau išlaikyti tą patį darbinį tempą, tačiau kartu praleisti daugiau laiko su savo dukra ir žmona. Geriausiai jaučiuosi su šeima. Netgi po didelių pasirodymų, kai virpu iš įspūdžių, grįžtu namo, atsigulu šalia miegančios šeimos ir man nieko nėra gyvenime geriau. Taigi planuose – balansas.

O ar bijai tapti neaktualus?
Taip, be abejonės. Gal ne tiek bijau, kiek nenoriu (juokiasi). Kad taip neatsitiktų, reikia nuolat kažką daryti, duoti, keistis, išlikti įdomiam. Be to, socialinės medijos dabar padeda išlaikyti tą aktualumą, jei moki jas išnaudoti tinkamai. Tiesa, anksčiau „Led Zeppelin“ ar „The Rolling Stones“ nereikėjo to daryti. Jie galėjo daugiau laiko skirti muzikai ir rokenrolui. O šiandien, kad išliktum aktualus, turbūt net svarbiau gebėti prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos ne tiek iš muzikinės, kiek iš rinkodarinės pusės.

Ar socialinės medijos dabar padeda būti išgirstam greičiau?
Taip, keliu ten savo kuriamą turinį, tačiau diskusijose nedalyvauju. Man tai yra laiko švaistymas. Geriau skiriu tą laiką sportui ar dukrai. Apskritai, jei man kažkas nepatinka, renkuosi patylėti arba pakalbėti apie tai artimų žmonių rate.

Ar tau apskritai patinka socialinės medijos?
Jos turi ir privalumų, ir trūkumų. Faina, kad šiais laikais važiuojant keliems mėnesiams į Šri Lanką nereikia dingti iš gyvenimo. Žmonės gali su tavimi susisiekti, matyti, kuo tu gyveni. Aišku, svarbu gebėti kurti įdomų turinį, nebūti primityviam. Be to, tai yra puiki galimybė bendrauti su gerbėjais, klausytojais.

norėčiau dar kokį 50 metų pagyventi, kad pamatyčiau, ar šis pasaulis išsigelbės. Tačiau viskas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. 

 

Ar jauti atsakomybę prieš spausdamas „publikuoti“?
Kiekvieną kartą ką nors keldamas į socialinius tinklus pagalvoju, kokią žinutę tai neša. Taip pat bendraudamas su žmonėmis per programėles stengiuosi nebūti impulsyvus ir iškart neužplūsti. Kaip minėjau, nesiveliu į diskusijas, nesiteisinu, nekritikuoju viešai. Žinoma, būna noro, bet susitramdau. Na, pavyzdžiui, „kokia nepagarba žiūrovui, kai „Lietuvos balse“ sėdite užsikėlęs kojas ant stalo“. Žinoma, pirminė mintis būna atrašyti ką nors skaudžiai (šypsosi). Tačiau štai iš šalies dar kartą pamačiau Jazzu situaciją ir supratau, kad man to nereikia. Laikau savo „socialtinkliškai“ atsakingu žmogumi.

Kokios dar temos tau rūpi?
Ekologija. Lietuvoje šiuo klausimu tikrai nėra taip blogai, kaip, tarkime, čia, Šri Lankoje. Bet ir jų požiūris čia kitoks. Žmogaus kieme – krūva šiukšlių, o jam vienodai. Geriausiu atveju anksti ryte nuneša jas į paplūdimį ir užkasa. Kadangi anksti keliuosi ir einu surfinti, esu matęs tokių vaizdų.

Jei taip ir toliau, planeta uždus. Man tai svarbu, nes man rūpi, kokiame pasaulyje gyvens mūsų vaikai. Taip, taip, tapęs tėvų pasidariau labai jautrus (juokiasi). Tiesa, aš ir pats norėčiau dar kokį 50 metų pagyventi, kad pamatyčiau, ar šis pasaulis išsigelbės. Tačiau viskas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

GALERIJA