Išlikti (pirmaujančiu) ateityje


2019 04 20 | Inga Norkė

Po septynerių metų iš Anglijos Justinas Jautžemis grįžo į Lietuvą. Metęs darbą vienoje geriausių Europos reklamos agentūrų Londone, jis kartu su partneriais netruko atidaryti savąją Vilniuje. „Hungry Scout“ dirba su prekės ženklų strategijomis ir padeda sukurti tai, kas ateityje padėtų įmonėms pirmauti savo srityje.

O pernai rudenį Justinas tapo pirmuoju futurologus ir ateitimi besidominčius žmones vienijančios organizacijos „World Future Society“ nariu lietuviu. Ar žinojimas apie ateitį padeda šiandien? Taip, be abejonės, paskaitykite šį interviu ir iki susitikimo ateityje!

Justinai, kad būtum įdomus ateityje, kokias asmenines savybes turėtum lavinti šiandien?

Pirmiausia, jau šiandien su informacija reikia dirbti visiškai kitaip. Tad nors švietimo sistema daug kur vis dar yra grįsta prieš 100 metų veikusiu modeliu, kai liepiama tam tikrus dalykus atsiminti, išmokti faktus, datas ir pan., šiandien ji tampa nebeaktuali.

Anksčiau savo rankose neturėjai visos informacijos, pasiekiamos 24 valandas per parą, todėl teko „kalti“. Dabar labai svarbu tiesiog mąstyti logiškai. Šiandien tiesiog būtina mokėti informaciją susirasti, apdoroti ir analizuoti. O ateityje to tik dar labiau reikės. Gaila, kad mokyklose vis dar nėra logikos ir filosofijos pamokų! Kitas labai svarbus dalykas – kūrybiškumas.

Kuo kūrybiškumas pasitarnaus ateities darbo rinkoje?

Darbai ir informacijos pasiekiamumas automatizuojamas, tačiau žmogiško kūrybiškumo mašinos dar greitai nepakeis. Taigi kartu su gebėjimu analizuoti, kritiniu ir loginiu mąstymu labai svarbu lavinti savo kūrybiškumą.

Kita labai svarbi asmeninė savybė – lankstumas. Anksčiau žmonės išmokę vieną amatą galėjo juo užsiimti visą gyvenimą. O dabar tik galime įsivaizduoti, ką dirbsime ateityje ir kokių specialistų reikės.

Kuo pasireiškia tas lankstumas?

Jau šiandien esame penkis kartus lankstesni nei mūsų tėvai ar seneliai. Tūkstantmečio karta dar kitaip yra vadinama „karta per brūkšnelį“. Pavyzdžiui, dizaineris / iliustratorius / fotografas / bitininkas. Šiais laikais visa tai geba ir daro vienas žmogus ir tai yra normalu. Ateityje būsime dar lankstesni.

O ar pats taikai ateities mokslą savo gyvenime?

Taip, be abejonės! Man visada buvo įdomus populiarusis mokslas, o vėliau natūraliai ėmiau domėtis ir inovacijomis. Kasdien dirbu su prekės ženklų strategijomis, taigi labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikiškumą, o tam būtina turėti žinių. Kuriant ilgalaikes strategijas svarbu žinoti, kaip keisis visuomenė, jos lūkesčiai, technologiniai klausimai, konkrečiai susiję su tuo verslu ir ne tik.

Kurios kompanijos, tavo nuomone, labai gerai strateguoja?

Tos, kurios gerai ištiria rinką, tendencijas, užsiima į ateitį orientuotą poziciją ir nesustoja inovuoti. Stiprias prekės ženklo pozicijas turi „Dove“ (tikro grožio skatintojai), „Nike“ (padedame tau aplenkti save).

Gerų verslo strategijų turi nemažai didžiųjų kompanijų, tokių kaip „Amazon“, kuri sugebėjo pereiti nuo knygų pardavimo iki raketų gamybos. Taip pat nebūsiu originalus sakydamas, kad „Tesla“, tačiau tai yra tiesa. Man ypač įdomus – Elonas Muskas. Jis teigia, kad „Tesla“ yra būdas pakeisti pasaulį (vidaus degimo variklių atsisakymas), antra vertus, jam tai yra būdas užsidirbti pinigų kosmoso kompanijai. E. Muskas kartu su komanda žiūri labai labai toli į priekį.

Kalbant apie ateities scenarijus, tau įdomesni artimesni ar tolesni?

Visi scenarijai man įdomūs (šypsosi). Artimesni yra naudingi kasdieniame gyvenime ir darbe. Man svarbu žinoti, kas vyks po metų ar dvejų, nes tai turės tiesioginę įtaką kompanijoms, su kuriomis dirbu. Tačiau tolesni scenarijai žadina daugiau apetito, yra mažiau apčiuopiami ir kiek mistiškesni.

Kuris pasaulio ateities scenarijus tau atrodo geriausias?

Tas, kuriame sutvarkome problemas, susijusias su klimato pokyčiais. Dabar tai yra pagrindinis mūsų žmonijos iššūkis. Kitaip gresia kur kas tamsesnis ateities scenarijus: stichinės nelaimės, didžiuliai potvyniai, žemės drebėjimai, staigūs temperatūros šokinėjimai ir pan. Visa tai, žinoma, atsilieps pirmiausia maistui. Jo paprasčiausiai trūks.

Beje, gerajame ateities scenarijuje esame išsprendę ne tik klimato, bet ir maisto pramonės bėdas. Vakarų pasaulyje yra jo perteklius, o mažiau išsivysčiusios šalys maisto gauna nepakankamai.

Kaip galėtume sutvarkyti maisto neteisybę pasaulyje?

Pirmiausia, labai tikiuosi, kad pereisime prie protingų ir ekologiškų maisto kūrimo šaltinių. Pavyzdžiui, mėsos pramonė pereis prie dirbtinės mėsos. Juk šiandienė mėsos pramonė yra viena labiausiai planetą teršiančių industrijų. Tam, kad pagamintų vieną kilogramą mėsos, ferma sunaudoja daugybę vandens ir į atmosferą išmeta nesveiką kiekį dujų.

Kaip atrodys dirbtinė mesa?

Jau ir šiandien būtų įmanoma pereiti prie laboratorijose užaugintos mėsos. Mokslininkai gali atkurti visą mėsos raumenų audinį, kurį iškart galima gaminti. Tačiau pagrindinis klausimas – kaip sumažinti kaštus, kad tokia mėsa taptų konkurencinga?

Ar ateityje ūkius keis laboratorijos?

Galbūt bus panaudoti seni dangoraižiai ir paversti į vertikalias fermas, kuriose bus kuriamos reikalingos atmosferos sąlygos, priklausomai nuo poreikio. Tarkime, viename aukšte gali būti atogrąžų klimatas, kur auga papajos ir kiti atogrąžų vaisiai, o kitame – Viduržemio jūros regiono daržovės ir pan.

Anksčiau gyvenome horizontaliai, tada atsirado miestai. Kodėl tai negalėtų atsitikti ir su ūkiais? Tokiu atveju daugiau laisvo ploto liktų gamtai, kuriai tikrai reikia daugiau erdvės. Esame užgrobę per daug pasaulio ploto.

 

Tikiuosi,  mėsos pramonė pereis prie dirbtinės mėsos. Juk šiandienė mėsos pramonė yra viena labiausiai planetą teršiančių industrijų.

 

Jeigu sutvarkome klimato sąlygas ir tampame geresni gamtai – ko dar reikia šviesiam ateities scenarijui?
Manau, labai įdomu panagrinėti, kaip mes, žmonės, gyvūnų rūšis, vystysimės. Yra teorijų, kad žmonija turi finalinį ribotą skaičių, t. y. kiek daugiausia Žemėje gali būti žmonių. Daug kas dabar kalba, kad žmonija pradės trauktis. Didėja amžiaus vidurkis, žmonės gyvena ilgiau, mažėja gimstamumas.

Labai svarbu populiarinti mokslą. To nedarant kyla, pavyzdžiui, epidemijų grėsmė: žmonės pradėjo nesiskiepyti ir ligos, kurios buvo beveik išnykusios, vėl ėmė rastis. Todėl ateityje galime turėti daug suluošintų žmonių.

 

Ar yra sprendimas, kaip mums visa tai išgyventi?

(Šypsosi.) Norėčiau saugaus evoliucionavimo ir tam tikro žmogaus susiliejimo su kompiuteriu. Iš esmės, kad mes po truputį taptume kiborgais. Jei norime išlikti kaip rūšis – tai yra privaloma.

Maisto piramidėje kol kas esame viršuje, tačiau jeigu atsiranda kas nors pranašesnis už mus – nebe. Taigi norėdami konkuruoti su dirbtiniu intelektu privalome tapti greitesni ir protingesni. Taip pat gebėti greičiau dalytis informacija ir ją priimti.

 

Skamba gana gąsdinančiai…

Nėra tai kažkas baisaus ir svetimo. Jau dabar pasaulyje turime daug kiborgų. Nekalbu apie „biohakerius“. Užtenka pažvelgti į senukus su širdies stimuliatoriais ar klausos aparatais. Jau esame tos stadijos, kai technologijomis galime patobulinti save.

Tiesa, mūsų nešiojami išmanieji laikrodžiai kol kas yra buki ir niekuo nepadeda, tik fiksuoja duomenis. Tačiau, kai turėsime galimybę susijungti su kompiuteriu informacijai perduoti, tapsime pranašesni už mašinas.

 

Pavyzdžiui?
Na, kad ir dabar – aš kalbu žodis po žodžio, dėlioju mintį. Vyksta linijinis procesas, kuris yra labai lėtas, nes per minutę galiu pasakyti nedaug žodžių. O kompiuteris per minutę gali perduoti gigabaitus informacijos.

 

Judame beekranės visuomenės link, kai ekranai tampa nereikalingi ir informacija projektuojama kiekvienam individualiai akies rainelėje

 

Ar realu, kad mintimis galėsime perduoti savo idėjas kitam?

Tokios kompanijos kaip „Facebook“ ir „Google“ jau šiandien darbuojasi prie šio klausimo. Pirmieji ekranai atsirado kino teatruose – jie buvo dideli ir toli nuo mūsų. Tuomet atsirado televizorius, paskui – kompiuteris, tada – mobilusis telefonas, galiausiai – laikrodis su ekranu. Kitas žingsnis – akiniai ir lęšiai.

Priimti tam tikrus įrenginius į kūną skamba gąsdinančiai, tačiau to greičiausiai neišvengsime. Žinoma, mane gąsdina ne pats procesas, kad kažkas tampa kūno dalimi, o tai, kad nebesame save geriausiai suprantanti esybė.

Kas valdys tuos duomenis?

Tai ir yra didysis klausimas. Kai turėsime daviklių savo viduje, kurie potencialiai galės matuoti hormone pokyčius, širdies ritmą ir kitą organų veiklą, staiga nebe mes patys geriausiai save pažinosime. Tad kyla klausimas, kas tą informaciją valdys ir ar galės ja manipuliuoti?

Taip, tai tikrai gąsdina, todėl tikiu, kad atsiras daugybė žmonių, kurie priešinsis šiam progresui…

Visais laikais atsiranda radikalų. Vis dėlto manau, kad technologinis progresas gerina mūsų gyvenimą. Šiandien gyvename geriausiai žmonijos istorijoje: mažiausiai sergame, vyksta mažiausiai karų, gyvename ilgiau.

Iš esmės žmonės yra tingios būtybės, todėl visada pasinaudojame tuo, kas palengvina mūsų gyvenimą. Juolab dabar technologijos tampa vis mažiau nematomos ir patogesnės. Taigi ateityje nereikės nešiotis papildomų ekranų. Judame beekranės visuomenės link, kai ekranai tampa nereikalingi ir informacija projektuojama kiekvienam individualiai akies rainelėje ar pan.

Justinai, kaip visame šiame progrese įsipaišys socialinės medijos?

Socialinės medijos jau dabar po truputį skyla ir grįžta prie uždarų bendruomenių. Taigi socialinių medijų ateitis šviesi, tik kita forma. Tiesa, nors „Facebook“ po truputį lieka tik vyresnių žmonių bendravimo platforma, jis niekur nedings.

Beje, dėl šio tinklo dar turėsime labai daug problemų ir būtent dėl galimybės manipuliuoti informacija. Taigi socialinių tinklų ateitis dar labai priklauso ir nuo to, kaip rutuliosis „Facebook“. Tačiau, kaip ir minėjau pradžioje, tikiu, kad įvyks decentralizacija.

 

Priimti tam tikrus įrenginius į kūną skamba gąsdinančiai, tačiau to greičiausiai neišvengsime.

 

Kaip ir Europos Sąjungoje?

Laikausi tos nuomonės, kad „Brexit“ priežastimi tapo Rusija. Tos šalies veikimo principas yra skaldymas. Kuo daugiau visuomenėje pasėji neužtikrintumo, tuo labiau ji nebetenka galios.

Kartu nenustebčiau, jei ateityje grįžtume prie miestų-valstybių. Jau dabar didieji miestai vis labiau konkuruoja tarpusavyje. Tarkime, Londonas yra miestas-valstybė ir išlaiko nemažą dalį šalies ekonomikos. Taip pat ir Vilnius. Tokių pavyzdžiui pasaulyje pilna.

O grįžtant prie socialinių medijų ir kalbant apie nuomonės formuotojus, koks jų likimas?

Akivaizdu, kad didieji nuomonės formuotojai tampa tiesiog medijos kanalu, t. y. reklamine svetaine. Jie nebetenka įtakos, nes žmonės jais vis mažiau tiki. Manau, iškils nanoinfluenceriai – tie, kurie turi kiek daugiau nei 1 000 sekėjų. Jeigu jie veiks sąžiningai, tai gali būti kitas didelis trendas.

 

Galiausiai kaip ateityje keisis žmonių santykiai?

Jau dabar šeimas kuriame vėliau ir gimdome mažiau. Anksčiau šeimoje būdavo daug vaikų, kad jie užtikrintų šeimos gerovę (juk ne visi vaikai išgyvendavo) ir pasirūpintų tėvais senatvėje.

Kadangi dabar gyvename daug geriau, ilgiau ir saugiau – galime sau leisti daryti tai, kas malonu. Vieniems smagu turėti vaikų, kitiems įdomiau realizuoti save kitaip. Taigi nebeliko būtinybės kurti šeimą ir gimdyti vaikus. Šeima ir santuoka yra gana senas dalykas ir pagrįstas nuosavybiniu mąstymu.

Gal nuskambės ciniškai, bet judame prie sharing economy. Tai galioja ir santykiams. Mes kaip gyvūnų rūšis nesame pasiruošę ilgalaikiams santykiams. Būtent todėl išlaisvėjus mąstymui ir atsiradus supratimui nebijoti pažvelgti į save ir savo poreikius tiek daug šeimų šiandien skiriasi. San Fransiske jau dabar populiaru poliamūriniai santykiai – neprisirišti prie vieno žmogaus, o turėti kelis partnerius, kuriuos vienodai myli.

Skamba racionaliai, bet emociškai kiekvienas nori turėti tą ramybės uostą…

Nemanau, kad santykių klausimu kažkuri viena pusė laimės ir visi rinksis vieną modelį. Tiesiog dabar atsirado daug daugiau laisvės klausytis savęs. Turime daug skirtingų santykių variantų ir jų bus dar daugiau. Nebėra vieno pašventinto scenarijaus.

 

Na, ir turiu paklausti apie keliones – ar keliausime kitaip?

Jau dabar pradėjome keliauti daug daugiau nei seniau. Nesame prisirišę prie vieno taško. Pasaulis mažėja ir man atrodo įdomu tai, kad tuoj niekas nebenorės būti turistu ir netgi poilsiautoju. Visi svetur ieškos galimybių patirti daugiau autentikos. Prekės ženklai, kurie pasiūlys geriausią patirtį, čia laimės. Technologiškai tam tikrų pokyčių į kelionių rinką įneš vakuuminiai traukiniai, kurių greitis – kaip lėktuvo. Na, ir, be abejo, kosmoso turizmas.

 

GALERIJA: