„GETJET AIRLINES“ KAS PRIE VAIRO?


2019 04 15 | Inga Norkė

Visa Dariaus šeima yra susijusi su aviacija. Tėtis skraidė daugiau kaip 30 metų tuomet dar „Aeroflot“. Vyresnis brolis yra lėktuvo pilotas, turintis A320 bei „Boeing 737“ orlaivių pilotavimo licencijas. Net ir mama savo karjeros pradžioje dirbo meteorologijos specialiste Vilniaus oro uoste. O Darius Viltrakis šiandien valdo 100 proc. kasmet augančią aviakompaniją – „GetJet Airlines“. Apie ją, apie jį ir apie aviacijos grožį.

 

Greita pažintis su „GetJet Airlines“

• Veiklą pradėjo 2016 metais.
• Pagrindinis verslo modelis – lėktuvų nuoma kitoms aviakompanijoms.
• „GetJet Airlines“ klientai – tokios aviakompanijos kaip „Finnair“, „LOT“ ir kt.
• Kita verslo dalis – užsakomieji skrydžiai.
• Šiemet planuojamas minimalus kompanijos augimas – bent jau 100 proc.
• Šiuo metu aviakompanijoje dirba daugiau nei 200 žmonių ir šis skaičius nuolat auga.

 

Apie „GetJet Airlines“ dauguma lietuvių ne taip seniai dar nieko nežinojo, o dabar dauguma jų jau skrenda atostogauti su šia aviakompanija. Koks jums buvo šis pusmetis?

„GetJet Airlines“ vardas yra gerai žinomas B2B sektoriuje kaip aviakompanijos, nuomojančios savo orlaivius ir įgulą kitoms avialinijoms (angl. ACMI), už kurias vykdome skrydžius jų vardu.

 

Taigi iki šiol buvome mažai žinomi keleiviams, tačiau dabar planuojame aktyvesnę komunikaciją ir matomumą. Norime, kad keleiviai, skrisdami mūsų avialinijomis, jaustųsi saugiai ir žinotų, kad jų skrydžiu rūpinasi aviacijoje ilgametę patirtį turinti profesionalų komanda. Stengiamės, kad kiekvienas skrydis vyktų sklandžiai ir atitiktų visus saugos reikalavimus, o keleiviams suteiktume malonią patirtį. Tai – mūsų prioritetas.

 

orlaivių nuoma kitoms aviakompanijoms išlieka pagrindine mūsų verslo kryptimi. Užsakomieji reisai turėtų sudaryti iki 30 proc. mūsų veiklos apimčių.

 

Kas per šį pusmetį pasikeitė labiausiai?

Svarbiausias pokytis turbūt yra tas, kad pernai metų pabaigoje pasirašėme ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su didžiaisiais turo operatoriais Lietuvoje „Tez Tour“ bei „Novaturu“ ir pradėjome vykdyti užsakomuosius šių kelionių organizatorių skrydžius.

Per pastaruosius metus kompanija ženkliai augo. Palyginimui, 2018 metais keleivių srautas padidėjo beveik dvigubai – iki 700 tūkst. Todėl teko plėsti ir lėktuvų parką – vasaros sezoną ketiname pradėti turėdami 15 lėktuvų, o 3 iš jų numatyti skrydžiams iš Vilniaus. Tai yra optimalus orlaivių parko skaičius pagal mūsų veiklos apimtis

Vis dėlto orlaivių nuoma kitoms aviakompanijoms išlieka pagrindine mūsų verslo kryptimi. Užsakomieji reisai turėtų sudaryti iki 30 proc. mūsų veiklos apimčių.

O kokia didžiausia šio sezono naujiena?

Džiugu pranešti, kad esame pirmasis operatorius Baltijos šalyse, savo lėktuvų parką papildęs aviacijoje vadinamu widebody tipo orlaiviu A330, galinčiu atlikti transatlantinius skrydžius.

Kokie apskritai yra šių metų kompanijos tikslai? Augti ir dar kartą augti?

Pastaruosius trejus metus stipriai augome – kasmet mūsų apimtys dvigubėjo. Šiemet planuojama turėti dvigubai daugiau lėktuvų nei pernai, tad ir mūsų apyvarta turėtų dvigubėti. Taigi šiemet planuojamas minimalus kompanijos augimas – bent jau 100 proc.

 

Pastaruosius trejus metus stipriai augome –  šiemet planuojamas minimalus kompanijos augimas – bent jau 100 proc.

 

Na, o per artimiausius keletą metų norėtume stabilizuoti veiklą ir susitelkti ne į augimą, o į įmonės veiklos optimizavimą ir efektyvinimą. Be to, turimą lėktuvų parką papildę nauju A330 lėktuvu, galėsime išbandyti naują verslo nišą ir, jei ši patirtis pasitvirtins, svarstysime, ar plėsti lėktuvų parką naujais tolimųjų skrydžių lėktuvais.

O kada pats tapote „GetJet Airlines“ vadovu?

Šios kompanijos vadovu esu beveik nuo įmonės pradžios – prie įmonės komandos prisijungiau 2016 metų antroje pusėje. Tačiau bendrai aviacijoje esu jau daugiau kaip 20 metų. Tad prisijungimas prie sparčiai augančios aviakompanijos „GetJet Airlines“ man buvo įdomus iššūkis. Mačiau tai kaip galimybę pritaikyti savo sukauptą ilgametę patirtį bei žinias ir užtikrinti įmonės augimą.

 

 

Kokiomis vertybėmis vadovaujatės valdydamas tokią didelę kompaniją?

Aš asmeniškai darbe labiausiai vertinu sąžiningumą ir atvirą bendravimo kultūrą. Aviacija yra sudėtingas verslas, kuriame svarbiausias prioritetas – skrydžio sauga ir keleivių saugumas. Todėl atviras bendravimas, dalijimasis problemomis ir kasdieniais rūpesčiais tarp kolegų yra be galo svarbus.

 

Taip susiklostė, kad visa mano šeima yra susijusi su aviacija.

 

Tam, kad įvyktų skrydis, dirba daugybė žmonių ir jų funkcijos labai susijusios. Todėl atvirumą skatinu nuolat ir tarp visų departamentų, nes tik žinodamas visas problemas ar kylančius iššūkius gali priimti teisingiausią sprendimą.

Kiek šiuo metu žmonių dirba „GetJet Airlines“?

Šiuo metu aviakompanijoje dirba daugiau kaip 200 žmonių ir komanda vis dar auga. Intensyviai ruošiamės artėjančiam vasaros sezonui ir labiausiai ieškome pilotų bei įgulų. Ar tai kvietimas prisijungti? Galbūt (šypsosi).

O ką konkrečiau aviacijoje veikėte iki to?

Taip susiklostė, kad visa mano šeima yra susijusi su aviacija. Tėtis skraidė daugiau kaip 30 metų tuomet dar „Aeroflot“. Vyresnis brolis yra lėktuvo pilotas, turintis A320 bei „Boeing 737“ orlaivių pilotavimo licencijas. Net ir mama savo karjeros pradžioje dirbo meteorologijos specialiste Vilniaus oro uoste.

Aš pats darbą aviacijoje pradėjau būdamas 18 metų, tad visa mano karjera yra susijusi su aviacija. Manau, kad su laiku ateina patirtis, žinios ir gebėjimas spręsti sudėtingas situacijas bei ieškoti geriausių sprendimo būdų.

Ką reiškia valdyti aviakompaniją?

Manau, kad vadovų darbas visur yra panašus. Nesvarbu, koks verslo sektorius, bet pagrindinis vadovo vaidmuo – suburti profesionalų komandą ir pasistengti, kad ji būtų vieninga ir kartu siektų bendro tikslo, o visi procesai vyktų sklandžiai.

Tiesa, aviacija turi daug specifikos, joje labai daug finansinės rizikos, susijusios su lėktuvų nuoma, jų technine priežiūra, todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ir tiekėjų priežiūrai bei kontrolei.

Be to, kasdien stebiu skrydžių duomenis, kad jie vyktų pagal planą ir sklandžiai. Keleiviams turbūt sunku įsivaizduoti, kiek žmonių dirba iki skrydžio, skrydžio metu ir po jo. Tai – didžiulė komanda, kuri stengiasi užtikrinti saugų ir sklandų skrydį, po kurio įgula galėtų išlydėti besišypsančius keleivius. Tokia darbo aviacijoje kasdienybė ir kol kas neįsivaizduoju savęs niekur kitur.

Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

Kas rytą gaunu finansinę operacinių rodiklių apžvalgą, tad didelė dalis darbo dienos tenka susitikimams su kolegomis ir partneriais. Neturiu nusistovėjusios rutinos, nes aviacijos verslas labai dinamiškas. Be abejo, pagrindinis mano darbas yra biure.

Bet kokiu atveju – ar tenka daug skraidyti svetur?

Pastebiu, kuo tampame didesni, tuo mažiau galimybių turiu keliauti, todėl verslo kelionių mano gyvenime yra vis mažiau. Kelionių stygių stengiuosi kompensuoti atostogų metu keliaudamas su šeima.

Ankstesniame darbe buvau atsakingas už tiekėjus ir partnerius, kurie buvo išsibarstę po visą pasaulį, todėl teko labai daug keliauti. Tą pačią savaitę galėdavau būti ir Barselonoje, ir Almatoje, ir dar grįžti į Rygą. Tiesa, bėgant laikui, verslo kelionės pradeda varginti, todėl džiaugiuosi, kad dabar galiu daugiau laiko praleisti Vilniuje.

Apskritai, manau, kad kelionės yra malonumas, todėl geriausia, kai gali keliauti ne darbo reikalais, o su šeima ar draugais ir mėgautis atostogomis.

Koks Jums pačiam buvo įsimintiniausias skrydis?

Turbūt pirmoji kelionė su tėvais lėktuvu iš Vilniaus į Sočį, kur tėtis mane pasikvietė į piloto kabiną. Tuo metu skrydį vykdė TU0134 tipo lėktuvas, kurio konstrukcija ypatinga tuo, kad visa priekinė lėktuvo dalis buvo iš stiklo. Ten sėdėdavo lėktuvo navigatorius, o man buvo leista pasėdėti jo vietoje. Man, kaip vaikui, tai paliko didžiulį įspūdį.

 

esame pirmasis operatorius Baltijos šalyse, savo lėktuvų parką papildęs A330, galinčiu atlikti transatlantinius skrydžius.

 

Kaip manote, kuo aviacija tokia įdomi net tiems, kurie joje nedirba?

Žmogus nuo seno norėjo skraidyti ir aviacija bent jau iš dalies šią svajonę įgyvendino. Taigi manau, kad žmonėms įdomu prisiliesti prie skrydžio romantikos, kurią aviacijoje daug kas įžvelgia. Tačiau realybėje mistikos čia mažai.

Čia yra daug sunkaus darbo ir atsakomybės, kuria dalijasi kiekvienas komandos narys tam, kad žmonių kelionės būtų saugios, patogios ir užtikrintų malonius įspūdžius.

Dariau, ar jums teko gyventi svetur?

Taip, daugiau nei penkerius metus gyvenau Rygoje. Linksmiausia tai, kad tiek lietuviai, tiek latviai, kalbėdami apie savo šalį, dažniausiai pamini, kad kaimyninėje šalyje gyventi geriau ir ten daugiau tvarkos.

Iš tikrųjų didelių skirtumų tarp šių šalių nėra. Kultūriniai skirtumai taip pat minimalūs, tad prisitaikyti nebuvo sunku. Taip pat daug laiko teko praleisti Barselonoje su žmona, kur sunkiausia buvo priprasti prie vėlyvos vakarienės, kuri iš tiesų labiau panaši į sočius pietus ir prasideda apie 10 valandą vakaro.

O ar teko kur nors užsienyje pagalvoti, kad štai čia galėčiau pagyventi?

Teko aplankyti labai daug šalių skirtinguose žemynuose, nes dirbant aviacijoje tai yra darbo dalis. Lankiausi tokiose tolimose šalyse, kurių kultūra ir papročiai yra visiškai kitokie nei mūsų, – Japonija, Malaizija, Kanada, JAV ir kitos šalys, bet niekada neturėjau iliuzijos, kad kitoje šalyje yra daug geriau ir gyvenimas ten rožėmis klotas.

Manau, kad ir kur gyventum, svarbiausia yra šeima ir ryšys su artimaisiais, o šiltesnis klimatas, jūra ar įdomesnis maistas – tai, prie ko gali prisitaikyti ar atrasti savo šalyje.

 

Trys miestai, į kuriuos tenka grįžti dažniausiai.

Ryga, nes joje Darius dirbdamas praleido daugiau nei penkerius metus.

Barselona. Dariaus žmona ten studijavo. Iki šiol pora į Barseloną grįžta bent kartą per metus susitikti su ten gyvenančiais draugais.

Londonas – taip pat dažnai Dariaus lankomas miestas, į kurį dažniausiai vyksta dėl konferencijų ir verslo susitikimų.

 

GALERIJA: